Viskas apie bazilikų auginimą namuose ir jų naudą: nuo sėjos iki kvapnaus pesto padažo

Pavasaris yra tas metas, kai gamta bunda, o kartu su ja atsiranda natūralus poreikis praturtinti savo kasdienę mitybą šviežiais, vitaminų kupinais žalumynais. Tarp gausybės prieskoninių augalų bazilikas užima ypatingą vietą. Tai ne tik aromatingas priedas prie maisto, bet ir tikras sveikatos šaltinis, kurį nesudėtingai galima puoselėti tiesiog ant savo virtuvės palangės. Šis straipsnis padės suprasti, kodėl bazilikų auginimas turėtų tapti jūsų pavasario tradicija ir kaip pasiekti geriausių rezultatų siekiant užsiauginti gausų bei kvapnų derlių.

Kodėl bazilikas turėtų būti jūsų lėkštėje: nauda sveikatai

Daugelis vertina baziliką dėl jo išskirtinio skonio, tačiau moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis augalas yra nepamainomas pagalbininkas organizmui. Bazilikų sudėtyje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, tokie kaip fitochemikalai, pasižymi itin stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Šie junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie yra viena pagrindinių ląstelių senėjimo ir uždegiminių procesų priežasčių.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad šviežiuose bazilikuose gausu vitamino K, kuris yra būtinas kaulų stiprumui palaikyti bei normaliam kraujo krešėjimui užtikrinti. Be to, augale randamas didelis kiekis vitamino A, esančio beta karoteno pavidalu, kuris saugo kraujagyslių sieneles nuo cholesterolio kaupimosi ir stiprina regėjimą. Vitaminas C bei įvairūs B grupės vitaminai papildo šį naudingų medžiagų kompleksą, paversdami baziliką natūraliu imuniteto stiprintuvu.

Mineralų gausa bazilikuose taip pat stebina. Magnis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, padėdamas raumenims atsipalaiduoti ir gerindamas kraujotaką. Kalis, kalcis ir manganas užtikrina sklandų medžiagų apykaitos procesą. Be visų vitaminų, bazilikai turi eterinių aliejų, tokių kaip eugenolis, linalolis ir citralis, kurie ne tik suteikia augalui unikalų aromatą, bet ir pasižymi antibakteriniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Reguliarus šių žolelių vartojimas gali padėti gerinti virškinimą ir mažinti pilvo pūtimą, todėl jos idealiai tinka prie sunkesnių patiekalų.

Kaip tinkamai pasiruošti bazilikų sėjai pavasarį

Nors bazilikas yra kilęs iš šiltųjų kraštų, jis puikiai prisitaiko prie auginimo sąlygų namuose, jei tik jam suteikiama pakankamai šviesos ir šilumos. Sėkmingas bazilikų auginimas prasideda nuo tinkamos vietos ir priemonių parinkimo. Pavasaris, kai dienos pastebimai ilgėja, yra idealus laikas sėkloms sėti.

Pirmiausia pasirinkite tinkamą indą. Tai gali būti keraminiai vazonai, plastikiniai loveliai ar net specialios sėjimo dėžutės. Svarbiausia sąlyga – drenažo skylutės dugne. Bazilikų šaknys yra jautrios drėgmės pertekliui, todėl stovintis vanduo gali sukelti puvinį. Ant indo dugno rekomenduojama užberti nedidelį sluoksnį smulkių akmenukų ar keramzito granulių.

Substratas turėtų būti purus, derlingas ir gerai praleidžiantis orą. Geriausia naudoti specialiai prieskoninėms žolelėms skirtus žemės mišinius. Prieš sėją žemę reikėtų šiek tiek sudrėkinti. Sėklos sėjamos negiliai – pakanka jas tolygiai paskirstyti paviršiuje ir užberti vos kelių milimetrų storio žemės sluoksniu. Norint pagreitinti dygimą, vazonėlį galima uždengti skaidria plėvele ar stiklu, sukuriant miniatiūrinį šiltnamį, tačiau nepamirškite kasdien pakelti dangos ir pravėdinti, kad nesikauptų kondensatas.

Bazilikų priežiūra: šviesa, vanduo ir šiluma

Kai pasirodo pirmieji daigeliai, bazilikams reikia skirti ypatingą dėmesį. Šis augalas yra tikras saulės mylėtojas. Kad jis augtų vešlus ir neištįstų, jam reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės šviesos. Pietinė arba pietrytinė palangė yra geriausia vieta. Jei pavasaris labai apniukęs, galima naudoti specialius augalų šviestuvus, tačiau dažniausiai natūralios šviesos pavasarį jau pakanka.

Temperatūros režimas taip pat svarbus. Bazilikas nemėgsta skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Kambaryje turėtų būti apie 20–25 laipsnius šilumos. Jei naktimis ant palangės tampa vėsu, vazonus geriau patraukti giliau į kambarį. Laistymas turi būti subalansuotas. Žemė turi būti drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite ryte, pilant vandenį kambario temperatūros tiesiai ant žemės, stengiantis nesušlapinti lapų, nes drėgmė ant lapijos gali paskatinti grybelinių ligų vystymąsi.

Vienas iš pagrindinių triukų, kaip užsiauginti didelį bazilikų krūmą, yra jų genėjimas. Kai augalas užaugina bent tris poras tikrųjų lapelių, viršūnėlę reikia atsargiai nuskinti. Tai paskatins augalą leisti šonines šakas. Šį procesą kartojant reguliariai, vietoj vieno ilgo stiebo turėsite tankų, vešlų krūmą, kuris džiugins gausiu derliumi visą sezoną.

Kulinarijos menas: kaip išnaudoti bazilikų potencialą

Bazilikas yra universalus prieskonis, tačiau jo naudojimas reikalauja tam tikrų žinių. Kulinarai pabrėžia, kad švieži bazilikai savo aromatu ir skoniu gerokai lenkia džiovintus. Džiovinimo proceso metu prarandama didžioji dalis eterinių aliejų, todėl džiovintas bazilikas labiau tinka ilgiems troškinimams, o šviežias – baigiamiesiems akcentams.

Gaminant karštus patiekalus, pavyzdžiui, pomidorų padažą makaronams ar sriubas, bazilikus reikėtų dėti likus vos minutei iki gaminimo pabaigos arba jau patiekus į lėkštes. Karštis labai greitai suardo subtilų aromatą. Be to, lapelius patartina ne pjaustyti metaliniu peiliu, o plėšyti rankomis. Metalas skatina lapų oksidaciją, dėl kurios jie gali greitai pajuoduoti ir prarasti dalį skonio savybių.

Švieži bazilikai puikiai dera su pomidorais, mocarelos sūriu, alyvuogių aliejumi ir česnaku. Tai klasikinė kombinacija, kuri yra daugelio populiarių receptų pagrindas. Tačiau bazilikus galima naudoti ir drąsiau – pavyzdžiui, dėti į žaliuosius kokteilius kartu su obuoliais ir špinatais arba paskaninti jais gaivinančius vasariškus gėrimus su citrina ir agurkais.

Naminis pesto padažas: skonio bomba jūsų virtuvėje

Vienas žinomiausių būdų panaudoti didelį kiekį šviežių bazilikų yra pesto padažo gamyba. Tai paprastas, bet itin ryškus padažas, kuris gali paversti paprasčiausius makaronus restorano lygio patiekalu. Naminis pesto visada bus pranašesnis už pirktinį, nes jame išlieka visos gerosios žolelių savybės ir nėra konservantų.

Klasikiniam pesto padažui paruošti jums reikės:

• Maždaug dviejų stiklinių tvirtai suspaustų šviežių bazilikų lapelių.
• Pusės stiklinės smulkiai tarkuoto kietojo sūrio.
• Apie 100 mililitrų aukščiausios kokybės ypač tyro alyvuogių aliejaus.
• Trijų valgomųjų šaukštų pakepintų riešutų (tradicinės kedrinės pinijos gali būti keičiamos anakardžiais ar migdolais).
• Vienos ar dviejų skiltelių česnako.
• Žiupsnelio druskos.

Geriausia pesto ruošti akmeninėje grūstuvėje, nes trinant rankomis išsiskiria daugiausiai eterinių aliejų, o padažo tekstūra išlieka nevienalytė. Pirmiausia sutrinkite česnaką su druska iki pastos konsistencijos, tada dėkite riešutus ir vėl viską sutrinkite. Galiausiai dalimis dėkite bazilikų lapelius ir trinkite sukamaisiais judesiais. Kai masė taps vientisa, įmaišykite sūrį ir pamažu pilkite aliejų, kol pasieksite norimą tirštumą. Jei skubate, galite naudoti virtuvinį smulkintuvą, tačiau stenkitės neperkaitinti masės (smulkinkite trumpais impulsais), kad bazilikai neprarastų savo ryškiai žalios spalvos.

Itališki skrebučiai su naminiu pesto ir priedais

Turėdami šviežio pesto padažo, galite paruošti puikius itališko stiliaus skrebučius, kurie tinka tiek pusryčiams, tiek užkandžiams vaišinant svečius. Šis receptas yra lengvai modifikuojamas pagal turimus ingredientus.

Pirmiausia pasirūpinkite duona. Geriausiai tinka itališka čiabata arba prancūziškas batonas. Duoną supjaustykite riekelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir trumpai pakepinkite sausoje keptuvėje arba orkaitėje, kol krašteliai taps traškūs, o vidus išliks minkštas. Jei norite dar intensyvesnio skonio, šiltą duoną galite įtrinti perpjauta česnako skiltelėm.

Ant paruoštų skrebučių gausiai tepkite pesto padažą. Ant viršaus puikiai dera mocarelos gabaliukai, kurie nuo duonos šilumos šiek tiek suminkštėja. Jei norite pikantiškumo, galite uždėti po gabalėlį sūdyto ančiuvio arba vytinto kumpio. Galiausiai viską papuoškite šviežiais bazilikų lapeliais ir pabarstykite šviežiai maltais pipirais. Toks patiekalas ne tik džiugins gomurį, bet ir suteiks organizmui naudingų skaidulų bei vitaminų.

Praktiniai patarimai bazilikų išsaugojimui

Bazilikų auginimas kartais būna toks sėkmingas, kad lapelių užauga daugiau nei spėjama suvartoti. Kad derlius nenueitų perniek, verta žinoti kelis saugojimo būdus. Šviežius bazilikus galima laikyti lyg gėlių puokštę – pamerktus vandenyje kambario temperatūroje (ne šaldytuve!). Šaldytuve bazilikai greitai pajuoduoja nuo drėgmės ir šalčio.

Jei norite bazilikus išsaugoti žiemai, geriausia juos užšaldyti. Vienas iš efektyviausių būdų – susmulkinti lapelius, sudėti juos į ledukų formeles ir užpilti alyvuogių aliejumi. Kai kubeliai sušąla, juos galite sudėti į sandarų maišelį. Tokį leduką labai patogu įmesti į gaminamą troškinį ar padažą pačioje pabaigoje. Taip pat bazilikus galima trinti su druska ir aliejumi, gaminant tirštą pastą, kuri šaldytuve, užpilta aliejaus sluoksniu, gali stovėti kelis mėnesius.

Nors bazilikai yra nuostabus augalas, svarbu prisiminti, kad viskam reikalingas saikas. Dėl didelio vitamino K kiekio, žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turėtų pasitarti su gydytoju dėl didelių bazilikų kiekių įtraukimo į racioną. Tačiau daugumai mūsų šis pavasarinis augalas ant palangės taps ne tik skaniu hobiu, bet ir puikiu būdu natūraliai stiprinti sveikatą kiekvieną dieną.